Informacijos atstatymas
Kiekvienas įrenginys turi saugomų duomenų laikmenuose. Įrenginys turi integruotą ar atsirai įmontuojamą duomenims skirtą laikmeną, kad būtų galima laikyti nuotraukas, peržiūrėti video failus, interneto naršymui sirtą programinę įrangą, kompiuteriniam darbui skirtas programas, diegiamus žaidumus, interneto pokalbiui skirtas programas ir kt.
Duomenų atstatymas iš kietojo disko
Kietasis diskas (HDD) – dažniausiai naudojamas įrenginys mūsų saugomai informacijai laikyti. Dažnai gendantis.
Elektroninis diskas (SSD) – Saugiausia laikmena mūsų duomenims laikyti ir neturi judančių vidinių dalių. Retokai gendantys.
Duomenų atstatymas iš kietojo disko (išorinio, vidinio). Dažniausiai pažeistas kietasis diskas retai būna sutaisomas, nes turi vidinių judančių komponentų kurių negalima keisti dėl sandarumo ir magnetinių plokštelių. Standusis diskas ardomas tik tuo atveju jeigu reikia “ištraukti“ duomenis ir tokiam duomenų atstatymui būtina speciali įrangą.
Kompiuteris nebemato kietojo disko. Šio gedimo priežastimi gali būti programinis arba dažniau pasitaikantis techninės dalies gedimai. Programinį disko gedimą galima sutaisyti specialiomis programomis suformatuojant standujį diską, jeigu jame nebuvo saugomų duomenų. Jeigu duomenų buvo, tai prieš sutvarkant diską reikia atstatyti napasiekiamus duomenis, kurie tvarkomi programiniu būdu.
Techninis disko pažeidimas gali būti lituojamas, arba įrenginys ardomas duomenims atstatyti. Lituojamas disko kontroleris, kad vėl būtų galima naudotis standžiuoju disku ir pasiekti saugomus duomenis. Jeigu gedimas nėra susijęs su išorine disko elektronika, tada teks ardyti įrenginį ir atstatinėti duomenis laboratorijoje.
Kietasis diskas klaksi, čirškia (kartais cypia). Toks gedimas praktiškai visada reikalauja duomenų atstatymo. Ardomos ir iš kietojo disko išimamos duomenų plokštelės. Tai atliekama laboratorijoje. Jokiu būdu negalima tai daryti namų sąlygomis ar patikėti tai atlikti nepatyrusiems meistrams. Duomenų atkūrimo procesas privalomas iš pirmojo karto, nes antru ar trečiu bandymu Jūs prarasite dalį svarbių duomenų.
Kietasis diskas lėtai veikia. Pagrindinė priežastis atsiradę blogi sektoriai diske. Šiuo atveju geriausia yra klonuoti duomenis į naują kietąjį diską, kol tokių sugadintų sektorių neatsirado dar daugiau, nes kuo ilgiau delsiame tuo didėja tikimybė atstatyti mažiau failų. Jeigu turime nedidelį kiekį tokių sugadintų sektorių, tai juos galima sugeneruoti ir toliau naudotis kietuoju disku, bet tai yra laikina ir nepatikima.
Duomenų atstatymas iš SSD disko
Duomenų atstatymas iš SSD disko (išorinio, vidinio). Šių įrenginių gedimai labai panašūs į “USB Flash” laikmenų pažeidimus, bet SSD žinoma patikimesni ir saugesni. SSD elektroninės dalies gedimai praktiškai visada suremontuojami ir toliau sėkmingai naudojami. Jie turi vieną rimtą problemą, kuri pasitaiko ypač retai - tai sugedęs duomenų čipas ir tokiu atveju duomenis gali būti visiškai prarasti. Tačiau, verta bandyti duomenis atkurti.
Neveikia SSD diskas. Tiesiog perlituojama elektroninė dalis kuri atsako už įtampos pralaidumą. Tokiu atveju įrenginys vėl funkcionuoja. Duomenys esantys viduje išsisaugo.
Praktiškai visi elektroninės dalies gedimai yra puikiai remontuojami lituojant ir neturi tokių sudėtingų ir specifinių gedimų kaip HDD diskai.
Kompiuteris „nemato“ SSD disko. Taip nutinka jeigu SSD įrenginys buvo perkeltas į kitą kompiuterį arba perrašyta kompiuterio operacinė sistema į senesnę versiją. Šiais atvejais geriau neeksperimentuoti su papildomai parsisiųsta programine įranga, kuri skirta atblokavimui, disko suaktyvinimui, firmware atnaujinimui ar panašiai koreguojančių SSD sistemos diską, nes galite netekti visų laikytų duomenų diske.
Norint iš tokio disko atkurti duomenis reikalingas ne vienas žingsnis, kol bus prieinami arba atstatomi Jūsų duomenys, todėl patikėkite tai profesionalams. Paprastai duomenis peržiūrėti, perkelti galima su “Live CD” kuriame būna nesudėtingi perkėlimo įrankiai.
